Gedimino sapnas

Nieko neturiu, turiu aš tik
Rudeninį margą vėjo paltą,
Kiekvienoj kišenėj po eilėraštį –
Norit, imkit – atiduodu veltui.

Gėdinti mane tetulės bando,
Bara dėdės, kad esu nerimtas.
Ką daryt – eilučių kaip balandžių
Kiekvienoj kišenėje po šimtą.

Dėdės, tetos, jūs manęs neteiskit-
Kito palto niekas man neduos.
Šiandien aš į Lietuvą išeisiu –
Ant kalno karklai siūbuoja, pakalnėj vanduo…

Lietuvoj eilėraščius pasėsiu –
Tesudygsta širdyse vaikelių…
Ant akmens prie upės atsisėsiu,
Atsisėsiu aš prie viešo kelio.

Kas gi gali Lietuvoj išaugti
Iš eilių, širdies ir iš galvos?
Ir išaugo ten didžiulis šaukštas,
Ir suėdė pusę Lietuvos…