Spindulėliai seselei

Nubundu aš vieną šaltą žiemą, –
Lyg į veidrodį, žvelgiu į rytą, –
O po visą baltą mano kiemą
Aukso spindulėlių pribarstyta.

Visas mano kiemas mirgu mirga,
Kraipo galvas vėjavaikės lėlės.
Aš išjosiu ant medinio žirgo –
Prisirinksiu maišą spindulėlių.
Ir mažytei sergančiai seselei
Dovanosiu, tartum ryto dangų –
Kad Liga, kur slapstosi širdelėj,
Šoktų išsigandusi pro langą.

Kad seselei vėl šypsotųs gėlės,
O Liga sugrįžt nebeišdrįstų,
Kad visų skaisčiausi spindulėliai
Ežerėliuose akių pražystų.

Spindulėlių tūkstantis seselei,
Ant palangės lėlės šokinėja…
Tau atsidėkosiu aš, Saulele,
Tūkstantį saulėgrąžų pasėjęs…