Dėdės

Girdėjot? Plūsta, barasi
Protingi mano dėdės –
Kam, sako, užsidariusi,
Nebūtus daiktus giedi?

Kam audros, kam tie sakalai,
Tie karžygiai žaizdoti?
Realų, gyvą privalai
Gyvenimą vaizduoti.

Jei, kaip jie nori, nedarai,
Būk baisiai rūpestinga, –
Vis negerai ir negerai
Ir pastabumo stinga.

O man, sakysiu atvirai,
Seniai liežuvis niežti
Tą jų gyvenimą tikrai
Ryškiom spalvom nupiešti.