Ruduo

Tamsu ir šalta. Židiny dar plakasi silpna liepsnelė,
bet tuoj ir ji užges… Bus visiškai nyku…
Tik vėjas varstys neramias duris, ir medis
nuogom šakom daužysis į drėgnus stiklus…
Bus taip nepaprastai nyku – –

O rankos sunkios. Sunkios kaip uola,
kurios viršūnėje suklupus jos lūšnelė;
ir kvapas šaltas: neįpūs kaitrių
ugnies lašų šaltoj angly… Užges, užges
tuoj nerami liepsna, ir bus tamsu, bus šalta…

O sūnūs dar ilgai galbūt negrįš į griūvančius namus,
nors jos sena širdis tokia dusli, toks miegas neramus.