->
Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai
Trobelė miškų pakrašty.
Pavasario vakaras eina – ir štai
Sutrinka pušynai aukšti.
Sutrinka miškai, atžygiuoja svečiai,
Atsiveria durys kaip vokas.
Ir skamba po kaimus, ir skamba plačiai
Birutės daina ir jos šokiai.
Nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
Kiek vyno tą naktį tekėjo…
Ir sūnūs, ir dukros kaip lapai rudens,
Pavargę, parkritę ilsėjos…
O rytą virš trobesio sukasi gandras,
Ir staugia šunelis, mauroja karvytė.
Sustoja kaimynų būrys nusigandęs:
Gal, broliai, nelaimė, užsukim į vidų?
Kaimynams į vidų nedrąsiai suėjus,
Nuo sienos paaiškina Vytautas didis:
Už Lietuvą galvas lietuviai padėjo
Ant stalo pavasario rytą…
gan geras