Jų veltui lauks

Aplinkui žemę eina
Pasvirę įkypai
Medinių kryžių eilės, –
Kapai, kapai, kapai…

Mirtis tenai viešėjo
Su juodvarnių būriais..
Dainuodami išėjo
Ir niekad nepareis.

Jų veltui lauks namolio
Su ugnele šviesia…
Ilsėkis, mielas broli,
Kareivių kapuose!