Ekeby pasaka

Tu bėgai per pavasario audringą naktį,
tu bėgai lygumom ir per suskilusias lytis…
Tavo plaukai lietuj ir vėjuj plakės,
tavo plačiai pravertos, ašarotos akys
nematė rankų ištiestų: jose atsišvietė pavasario naktis.
[Daugiau…]

Žodžiai nakčiai

Aš niekad nemačiau tavęs ateinant –
tu visuomet esi manajam kambary,
kai pakeliu akis… uždengus rankom veidą,
tu lauki. Ir tava širdis
iš lėto pradeda atbusti laikrodžiuose – –
[Daugiau…]

Grįžkit!

Tais nudegintais takeliais…
Kai žolė žaliuos,
Grįžkit, mano dienos žalios,
Grįžkit atgalios!
[Daugiau…]

Kaip tave mylėtau

O, jei pamatyti
Dar kada galėtau,
Kaip tave mylėtau,
Kaip tave mylėtau!
[Daugiau…]

Kam tą vakarą

Tai naktigoniai dainavo – –
Kam tą vakarą šiandie miniu?
Tai virpėjo lapas klevo
Nuo svaigių nakties bučinių.
[Daugiau…]

Senmergė

Danguj dega žvaigždė Venera.
“Meilė tartum mirtis stipri”.
(Saliamonas, Petrarca, Baudelaire’as.)
O man – trisdešimt ketveri.
[Daugiau…]

Marionečių naktis

Miestui aušrą uždega elektra.
Stiklo briaunos svaido spektrą.
[Daugiau…]

Eros pradžia

Srovena saulė į mane,
Į “žemę nuodėmingą”
Ir šoka vieškelio klane,
Raudona ir aistringa.
[Daugiau…]

Vakarinė aušra

Jauna šokėja guli prie širdies
Pasenusio pasaulio. Patefonas
Per išsibaigusią plokštelę eina
Šlamėdamas kaip vėjas. O aušra,
Atplaukusi pro šaltą lango stiklą,
Nedrąsiai veidrody pasikartoja
Ir, gesdama lakuotame stalely,
Ant sienos mato temstančią graviūrą:
Siaurom akim japonų kurtizanę,
Kuriai suknelėj žydi chrizantemos,
O jai už nugaros iš gelsvo rūko
Bešaknis medis auga danguje.

Fantastiška naktis

Mėnulis pamanė, kad lempa
Jisai – ir nustebęs užgeso.
Per krūmus bėga ir šlampa
Pavasario kojos basos.
[Daugiau…]