Laiminga meilė

l

Liesis Nemunas. Ir visas į marias.
Daugiau niekas mano meilės neberas.
[Daugiau…]

Priešingais keliais

Kas tau, miela, sakyti galėjo,
Kad pavasario monai ne mūsų?
Jau gana. Išklajojau alėjas,
O šį vakarą liūdnas pabūsiu.
[Daugiau…]

Be dedikacijos

Ant sniego pasaka pabalo;
Ir vakarai balti kaip sniegas.
Gailėjau mūsų meilės galo –
Daugiau ir nebeliko nieko.
[Daugiau…]

Laiminga meilė

Aš tave norėjau išnešti iš rudenio,
Iš pasaulio norėjau išnešti ant rankų,
Nes taip gedulingai šakas vėjas judino,
Nes taip graudžiai varnos prie kapų mums krankė.
[Daugiau…]

Žodis

Gyvenau tiktai tau.
Nieko kito netroškau
tiktai, kad išmokčiau
tave kaip motinos
vardą, vaikystėj kartotą;
kad kvėpuočiau tavimi kaip oru;
kad tekėtum ir šniokštum
kaip kovo upokšniai atokaitoj,
po sniego danga; kad noktum
kupėdamas kaip javai; kad tu
mane užplūstumei kaip lietus,
kaip nenumaldomas potvynis.

Atsisveikinimas

Ar tu stovėsi šalia manęs kaip atspindys
akmenėjančiu veidu ir rankom, kolei pašauks
iš slėnio keltuvininko balsas mane?
[Daugiau…]

Mergaitės rankos

O, kaip žydi tavo išblyškę delnai nakty!
Apsvaigę drugiai tūpia ant jų ir užmiega.
Ant jų galėtų ilsėtis ir mano širdis –
tavo blakstienų šešėly, kaip ant kvepiančio sniego.
[Daugiau…]

Karalaitė

Pilkam mieste, paskendusiam rudens migloj,
praėjo ji kaip saulės spindulys pro mano langą.
Pašaukt norėjau ją, paliest jos ranką
ir tykiai pasakyti jai: – Sustok!
[Daugiau…]

Meilės himnas

Dviejų širdžių ištikima draugystė
Jokių nepaiso kliūčių kelyje.
Juk meilė dar – ne meilė, jeigu ją
Sutriuškina klasta ir išdavystė. [Daugiau…]

Mano žemės ruduo

O kaip man užrašyti rudenį ir savo juodą kraują,
kad vieną kartą popieriuje atsivertų kaip negyjanti žaizda –
lietaus ir vėjų nukankintos lygumos ir iškraipyti skaudžiai
mediniai kryžiai vakaro skliaute.
[Daugiau…]