|
-> PASKAITAI kur radęs, ir taip būna pikta:
Nieko nesuprato – baisiai apmaudu.
Taip norėtųs šičia nieko nepalikti
Ir gyvent du vienu, vienu du.
[Daugiau…]
AK, TAIP kas vakaras vis saulė leisis
Plonyčiais spinduliais…
Atleisk, nes jei ir tu man neatleisi,
Tai kas gi man atleis?
[Daugiau…]
ZINOMA, jums meilė jau nebuvo nauja…
O, tai buvo žiedas rudenį vėlyvą!
Kas jums mano meilė, sopulys ir kraujas?
Kaip teatre – spalgenų raudoni syvai…
[Daugiau…]
VIRŠUM miško vaiski pilnatis,
Šilko drignė geltonai žalia –
Buvo lygiai tokia pat naktis,
Tokia pat žvaigždelė mirkčiojo šalia.
[Daugiau…]
-> TEN VORTINKLIŲ šilkinės gijos,
Ten vakaras – žaizda, ten kraujas alma,
O saulėj tvyro aštrūs kalavijai –
Septyni sopuliai, septynios psalmės!
[Daugiau…]
TOKIOS vienodos monotoniškos dienos.
Gyvenu taip diena iš dienos.
Už lango slenkant mėnesienoms
Eiles dar kartais mėginu.
[Daugiau…]
O SKAISTI šviesiaplauke, pamėlynavusiais poakiais,
Tu pasiilgai vėl eilių ir meilės mano…
Ir vėl lyg gyvas sapnas: dar vienas meilės nuotykis –
Dar vienas mėlynas akis reikės nešiot, kaip talismaną.
[Daugiau…]
AŠ ŽINAU tik vardą, tiktai vieną žodį:
Tartum pačią laimę su savim nešiojuos.
Ir klydau, kai laimė, kaip mergaitė rodės,
Kai jos brangų vardą vakarais kartojau.
[Daugiau…]
O KAIP tavęs man neminėti!
O kaip tavęs man nekartot!
Žiogeliai šoko menuetą
Tąnakt, kaip tūkstantį naktų…
[Daugiau…]
-> PAŽVELGĖ naktis, lyg juodos akys per vualį
Su baltais taškais,
Ir nuėjo mėnuo, baltas Persevalis,
Rymančiais miškais.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai