Paola

Akyta naktis.
Kaip sušaudyta
Kario milinė.
Kažkur
Generolai puotauja.
[Daugiau…]

Ant kalno Ramaujos ugnelė tvaskėjo

Ant kalno Ramaujos ugnelė tvaskėjo,
Ugniasargė ilgai į jąją žiūrėjo.
“Tvaskėkie, ugnelė, nakties tamsumyne,
Raminkie man širdį, ką trinka krūtinėj. [Daugiau…]

Neveskie, vaikine

Neveskie, vaikine,
Neveskie pačios,
Neteksi, vaikine,
Liuosybės saldžios. [Daugiau…]

Ženkit

ŽENKIT, mano graudžios, mano nykios eilės,
Ženkite motyvu: mais ou sont les neiges d’antan!
Eikit, mano jambai, eikit, ketureiliai,
Iš niekur į niekur – nevilties kraštan!
[Daugiau…]

Menuetas

ŽALSVAS fonas – tamsus ir švelnus.
Bėga akys toliman gėlynan –
Mėnesis, atsupęs debesio skvernus,
Kaspinu pajuosęs seną mandoliną…
[Daugiau…]

Dolorosa

RYTAS. Takas. Gėlės.
Ašaros žieduose gailios.
Paskutiniai žodžiai gėlė –
Mater Dolorosa su septyniais peiliais!
[Daugiau…]

Aistringos vakaro lūpos

AISTRINGOS vakaro lūpos
Ir mėlyni šilo poakiai,
Kur pasakų vergės klūpo,
Laumės, smakai ir vilkolakiai.

Ten aš savo meilės pasaką
Kliedėdamas imdavau sekti,
Tarsi kraujo lašais, taip nesekė
Tūkstantis ir vienos naktys!

Kaip šeichą rūstų, nenumaldaujamą
Jo žiauriojo keršto bežadėje,
Sugraudins tave pasakų saujomis
Mano širdies Šeherezadė!

Išadžiau savo buitį

I

IŠADŽIAU savo buitį, kaip šilko audinį
Ir kaip sutema pasakos mėlyną platumą,
Kur metai pakiemiais nuklydo alalaudami,
Nusišypsoję kurpiaus laime vos įmatoma…
[Daugiau…]

Kartais

KARTAIS aš vakarą prarymau –
Nė vieno žodžio nerandu,
O būna vakarai su rimais,
Sonetais ir rondo!
[Daugiau…]

Aš žinau

AŠ ŽINAU, tau sakė – tai vėjelis rožėse:
Sielvartas ir džiaugsmas pinasi kartu…
Tujen to nerasi šiuose mano žodžiuose,
Kad ir kaip jos trokštum – nepasikartos.
[Daugiau…]