Žiogai

Čirpia žiogai (iš praamžių) –
dabar ir visados.
Žali obuoliai pavirs
į vasaros kūną ir kraują.

Tarp dangaus ir ežero mėlynumo
plūsta rugių šviesa,
lygi ir minkšta,
Kaip nuolankumas ar pasiaukojimas.
Dega ugniažolė.
Bet aš pamiršau juoką.