Užupis

Subačiaus gatvėj nėra vienuolyno.
Katinas žiūri į yrančią arką.
Katinas Užupio vaizdo nedarko.
Liejasi rytas kaip „Šaltmėtinis“.
[Daugiau…]

Vagalume

Gyvenimas — naktis. Ir jo mes nepažįstam,
Nes niekados širdies netyrėme gelmių.
Nešiojamės savy žvaigždes ir dangų visą,
O einam šešėliuotu ūkanų keliu.

Manding, kas niekados bekraščio vandenyno
Saikuoti mažyte kūrybos druožele
Svaiginančioj vienatvės puotoj nemėgino,
Tas niekad nežinos, kokia žmogaus dalia.

Kalvarijų keliu per kalnus saulė žengia,
Nubraukia prakaitą jai debesų skara.
Ant delno ašara. Pažįsti joje dangų!

O menasi jaunystės pasaka gera…
Staiga nusigąsti savo širdies gilumo —
Užtenka tau šviesos mažyčio vagalume.

Pasaka

Kas tarp laurų ir akacijų šešėlių
Kas ugnies į tavo ašaras priskėlė?
[Daugiau…]

Siesta

Į miegūstą kaitros susnūdimą
Nusiyrė vėsus debesėlis,
Ir žilpinančios saulės šešėlis
Ant įkaitusių smilčių parimo…
[Daugiau…]

Parke rudens rytą

Parkas. Medžių pilkuojančios eilės,
Darganos pelenais pabarstytos.
Iš dangaus byra ašaros gailios —
Ir vis taip visus rudenio rytus.
[Daugiau…]

Luar

Šešėlių paukščiai sėda ant plikų viršūnių,
Nykiais sparnais dausas ir žemę globdami.
Suvirpa keteros dantytu savo kūnu,
Kad šaltas debesis po nuoga krūtimi.
[Daugiau…]

Guarujá

Į temstančias marias anapus Guarujá
Atėjus išbaidei bežaidžiančias bangas.
Skenduolis tiesia ten išblyškusias rankas…
Tai valtis tolumoj — tokia maža maža.
[Daugiau…]

Kristalinė taurė

Šito vakaro lūpos ir šaltos ir tylios,
Ir jo pirštai šalti.
Ipirangoj prie palmių sumigo jau vilos
Kaip vaikai apleisti.
[Daugiau…]

Cascata cristalina

Iš neramaus kalnų šaltinio —
Iš žemės almančios žaizdos —
Srovena kraujas nuolatos.
Traškiu juoku nusikvatoja
Ir puola po granito kojų
Gelmėn cascata cristalina.
[Daugiau…]

Á Tõa

Naktis. Atogrąžų rūke beformės lytys
Į jauno mėnesio duknas be garso kniumba…
Pabūk, pabūk čionai dar valandėlę trumpą,
Kol ims aušra sidabro upėse žvalgytis!
[Daugiau…]