Kanarėlės

liečiu ir smaginuosi – mudu panašūs! – rožinės fleitos, sraigės,
kaktuso žiedas – užsikemšam ausis! – brazda dviejų dienų barzdelė, monotonija!
grojam liaudies muziką meilingų trečiarūšių žuvelių akvariume

vos apšilę, išlipam iš kriauklių, išgeriam: ryklys silpnų kojų –
mes laisvi! gizeliai laksto po kaimus, ieško varinių laidų, radiatorių,
senų vamzdžių, apmūsojusių virdulių – užsimaskavęs ryklys daužo kompiuterių

atmintį ir šlapinasi į languotą kalvio kepurę, į kiaurą lietvamzdį už turgaus:
iš džiaugsmo klykiam ir taškomės, staugiam ir ryjam krevetes su krabais –
pirmieji baksų gabalai apleisto namo lovoje, šampanas iš kanarėlių krūtų

su dviem ilgakojėm – po savaitės – baisiau negu pragare: fleitos raumuo
liežuvingas ir ilgas – spalvoti fantomai, kankinimo staklės, silikoniniai spąstai,
masažuotojai be fantazijos – visi futbolininkai arba kaubojai

baseine vyrai žiaurūs, nespėji mirktelėt ir priplaukia švelniosios piranijos:
po narelį – už varį, už berilį, po pusę kiaušo už polonį, kol užgęsta kvaili vaizdai:
lavonėliai – eilėje prie duonos – ir senio mirtis Paryžiuje, gaudant kanarėlę

stovėti reikia giliausiame ežere – vienam! – tegul ramus vanduo išplauna
plaučius ir smegenis, sutirpdo girnapusę ant kaklo, juk brolis meldėsi,
žiūrėjo, ar nespaudžia, laumes švelniausias kvietė –

akis be garso tegul užvožia, dabar nebebijai gaisrų ir išdavysčių, –
kanarėlės ne tavo nosiai! – gyvų gyviausias stovi ežere, balzamuotais viduriais,
vaikai tavieji patarnauja prie altoriaus, giedodami su paukščiais viršum ežero aukštai