Ir tie bokštai balti

Ir tie bokštai balti, ir tos aukštos viršūnės,
nežinau aš, ko žiūri į mėlyną dangų:
ar ten vasarų paukščiai, ar pavasarių laimė,
ar ten saulė pražydo po negęstančiu langu.

Nesumano širdis, ko čia klausti, prašyti,
ar baltųjų gėlių, ar gėlių neregėtų,
ar svajonę, kaip žiedą, svajonę mažytę,
ar per metų šimtus nenumirti norėtų.

Ak, jūs žemės sapnų mylimi angelai,
pasakykite man savo pasakų burta,
pasakykit, ar grįš žemėn tie viesulai,
kur dalina ne mirtį, šviesų rytdienų turtą? ..

Ir tie bokštai balti, ir tos aukštos viršūnės
kažko žiūri, taip žiūri į mėlyną dangų…
Ar ten vasarų paukščiai, ar pavasarių laimė,
ar ten saulė juos šaukia po negęstančiu langu?