Adata, siūlas ir mėnulis

Adata pareiškė: „Į Mėnulį Skrisiu!”
– Bet nerado siūlo galo…
O Mėnulis slapstėsi išbalęs,
Ir telefonu skambėjo Siūlui:

„Nepaleisk tik Adatos smailios,
Kiaurai juk mane jinai pradurs…”
Bet tas Siūlas nemokėjo Mėnesio kalbos.
O be to – kaip kamštis – buvo kurčias.

Ir atšovė jis Mėnuliui taip:
„Tu, nors apvalus, tačiau ne stalas,
O pas mus dabar tokie laikai –
Kur tik norim, ten ir skristi galim.

Be dujokaukių – ką norim, kalbam,
Norim – sagą išrenkam į valdžią,
Apie žirkles drąsiai sakom – durnos.
O anksčiau – užsiūtos buvo burnos.

Šieno kupetoj, kaip kitados,
Nepaslėpsi Adatos mažos!
Šiandien mūsuos adatoms ir siūlams
Ne autoritetas jau Mėnulis!”

Rūsčiai pagrūmojo Siūlas piktas,
Pro skylutę Adatos išlindęs,
Pažvelgė į dangų ir suriko:
„Mums tokie dabar nereikalingi!”

Ir Mėnulis baisiai išsigandęs
Nubildėjo naktį nuo dangaus,
Kalba žuvys – ežere paskendęs,
O šaligatvis, kad bastosi po Kauną…


1 komentaras - Adata, siūlas ir mėnulis

  • giedrius

    Na tokie zmones kaip Juozas Erlickas yra musu tautos sviesuliai .Ir zinoma jo eiles nepakartojamos,kupinos sarkazmo su gilia mintimi.Lenkiu zemai galva pries tokius zmones kaip Erlickas.Taip ir toliau Juozai pagarba!!

Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>