Širdies švytuoklė

Visa, kas bręsta per rytą,
Audros per dieną išmėto,
Ir visa nyksta, kai niaukias
Vakaro tyrai…

Žemės širduže, liaukis
Verkusi apsto žadėto,
Niekinus žiupsnį pelnytą,
Kuris nebyra…

Visa, ką žemė augina,
Turi kovoti ir irti,
Linkti, ir blėsti, ir vysti
Kaip žiedas dykas…

Neregio prote, tu klysti –
Žemės gimimą ir mirtį
Gretina lygiai ir pina
Amžių vainikas…

Visa, kas kruta, kas rangos,
Amžiams negęstamiems dygsta,
Amžiai suraizgė į viena
Liūtą ir slieką…

Melskis už naktį ir dieną,
Nes, kas pasėta, nenyksta,
Nes nuaidėjusios bangos
Jūroje lieka…