Mirksnio burtai

Gundyk, gundyk, Žemės vyliau.
Tavo taurę aš pripyliau…
Ženklink kaktą kryžium juodu –
Tavo kerui pasiduodu…

Radęs vergą tau palankų,
Veržk saitus ant mano rankų,
Bet gali neveržti kojų,
Aš sau kelią pats pastoju…

Juk kas mirksniui lenkia širdį,
Jau tik savo sapną girdi
Ir per žingsnį ar per sprindį
Jau nemato, kas jam spindi.

Ir kai mirksnio žiedą skina,
Jau neboja ar nežino,
Kad už lašą, už apgaulę
Jis išduoda amžių saulę…

Bruk man, vyliau, vėl, jei nori,
Mirksnio bitės kimštą korį,
Bet širdy jau. graudis vieši –
Tu jo karčio neatmieši…


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>