->
BŪNA tokie skaudūs saulėlydžiai kartais,
Kaip ašara skaidrūs, jautrūs kaip styga,
Jog atsiveria troškimų vario vartai
Ir rūdėti pančiai nukrinta staiga…
Tąsyk mylintys pirštai sielą palyti,
Patetiškai suošia marių krantai
Ir pradeda žodžiais ir ašarom lyti,
O vakaras kužda švelniai ir šventai
Apie gražią, tolimą, nuostabią šalį,
Kur teviešpatauja svaja visagalė,
Kur trykšta į dangų troškimų versmė
Ir plaukia šventa, negirdėta giesmė,
Lyg pavasario kvapą atnešdamas vėjas…
In quo contristata es, anima mea?..
Palikite komentarą