Avižos

Praūžė gaižus pelenuoti vėjai,
Ir kraujo skonį žemė jau pamiršo…
Ir kvepia krosny duona… Tik tavęs nėra…
Ir duona kvepianti sudrumsčia viską,
Ir seną baimę iškelia į viršų…

…Ir pirštai vėl tuos vokus vėstančius užmerkia. …
O lūpas vėl rakina duonos alkis amžinas…

Praūžė vakaru audros lietus,
Bet visą naktį verkė avižos…


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>