Sapnas apie netikrą draugą

Sapnavau aš mišką –
Rinkome grybus
Ir sutikom mešką –
Ak, kas bus, kas bus?

Pranas į berželį ropščias –
Tupi ant šakelės.
Aš į tą šakelę – pokšt! –
Atmušiau galvelę.
Akyse sužybsi
Kibirkštys raudonos…
O meškutė šypsos
Kaip teta – maloniai.

Pasikrapščius ausį
Praną ji sugėdina –
Tas netikras draugas,
Ant šakos kur sėdi!

Rišas servetėlę,
Šaukštą pagalanda –
Pranas it paukštelis
Mirksi nusigandęs.

Kaip oželis šaukia:
– Ak, baisi diena! –
Aš esu jo draugas,
Bet šaka – viena.

O meška gauruota –
Gėdos nė trupučio –
Aš dar negaruoju,
O jinai jau pučia.

Ir gražiai mane pabarsto
Kiškio kopūstėliais, –
Ar nesi surūgęs kartais,
Mielas bernužėli?

Aš labai nemėgstu
Surūgusių vaikų… –
Išsitraukia lėkštę –
Darosi klaiku.

O beržely Pranas
Jau iš siaubo rūksta…
Laimei, sapnas mano
Ima ir nutrūksta…

Rytą Praną susitikęs
Kad kirtau per ausį! –
– Mielas Pranai, nesupyki,
Tu netikras draugas!