Salomėja Nėris | Eilerasciai.lt

Pelėda

Išdžiūvusiame gluosny mėnuo pasikorė.
Pelėda ūkauja. Gėla krūtinėj gori.
[Daugiau…]

Neilsėjos, neėdė, negėrė, –
Vilkė bėgo laukais klupdama.
Baimės genamą, sergantį žvėrį
Saukė miško žalia glūduma.
[Daugiau…]

Akys man temsta nuo ašarėlių –
Tokia beteisė…
Ar beateisi, pavasarėli?
Ar beateisi?
[Daugiau…]

Kai glaudžiu galvelę tavo švelnią
Prie krūtinės savo neramios,
Tartum atramą jaučiu aš delne, –
Tavimi gyvenime remiuos.
[Daugiau…]

Dideliam name maži našlaičiai,
Svetimose gatvėse paklydę.
O namelis mūsų prie pašlaičių,
Kur pro sniegą palazdžiukai žydi.
[Daugiau…]

Užpustyti keliai ir takeliai, –
Kur ėjai žygiavai – nežymu.
Pusnimis horizontai nubalę
Dvelkia šaltu nauju gaivumu.
[Daugiau…]

Ak, pusnys, pusnys! Įkyri įos.
Bet kam gi, kam čia guostis?
Uralo saulė – Baškirijos
Tau ašarų nešluostys.
[Daugiau…]

Man vaidenas šviesios tavo akys
Ir plaukai už varno juodesni…
Vėtrų vėliavos po stepę plakas.
Gūžias krūmai pakelėm kresni.
[Daugiau…]

Šaltuos miškuos numirę lapai šlama.
Į skurdų apsiaustą supiesi.
Ir medžiai – toki pat benamiai
Išdžiūvusias rankas tau tiesia.
[Daugiau…]

Naktys rudenio – tamsios ir vėsios.
Mirčiai kelias – be galo, be galo.
Rymo šmėklomis niaurus griuvėsiai.
Tyli žemė, ir akmenys šąla.
[Daugiau…]