|
-> Ant kalno Ramaujos ugnelė tvaskėjo,
Ugniasargė ilgai į jąją žiūrėjo.
“Tvaskėkie, ugnelė, nakties tamsumyne,
Raminkie man širdį, ką trinka krūtinėj. [Daugiau…]
Paliovė griaut ir baubt kanuolės,
Laukuos jau vėl nėra pulkų,
Tik viens pašautas ir parpuolęs,
Bet gyvas tarpe užmuštų; [Daugiau…]
Oi, ūžia, švilpia blogas oras,
Ir vėtros medį bando raut,
O narsūs Vytauto bajorai
Pradėjo karan brolius šaukt. [Daugiau…]
Užgimė viens prasčiokėlis,
Nieks to nė nežinojo.
Ėmė augti vargdienėlis,
Apie jį nieks nedūmojo. [Daugiau…]
-> Pūskit, vėjai, pūskit, šiaurūs,
Pūskite be paliovos
Ir išpūskit, vėtros žiaurios,
Kančią iš jaunos galvos. [Daugiau…]
Neveskie, vaikine,
Neveskie pačios,
Neteksi, vaikine,
Liuosybės saldžios. [Daugiau…]
Prisėskie, vaikeli, ką tau pasakysiu,
Kaip reikia gyventi, tave pamokysiu.
Dabar da tu mažas, tuojau bet paaugsi,
Mokslainėn kaip koks sau ponaitis tik trauksi. [Daugiau…]
Kur bakūžė samanota,
Kurioje gimiau,
Obelis kur augalota,
Ką sode mačiau?
Kur upeliai platūs, sraunūs,
Tekantie smagiai?
Kur tos mislys mano jaunos,
Linksmos kaip drugiai?
Ta bakūžė jau supuvo,
Obelies jau nėr,
Ir upeliai jau išdžiūvo –
Vargas viens tebėr.
Yra šalis, kur upės teka
Linksmai tarp girių ūžiančių
Ir meiliai tarpu savęs šneka
Prie giesmininkų vėversių. [Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai