Gaidys ir Žemčiūgas

Gaidelis, pagal savo būdą
Krapštydamas mėšlyno krūvą,
Žemčiūgo atitiko grūdą.
,,Na, kam da tokis niekas būva? –
Tarė Gaidys,-o tik ant svieto
Yra kvailiai, ką jį už brangų laiko!
Tai ką norėt nuo žmogaus paiko!
O aš žemčiūgo brangaus vieto
Veliju miežį: jis pigesnis,
Bet brandesnis ir sotesnis”.

Prasčiokai taipgi: ko suprast negali,
Vadina tą nieku ir met į šalį.


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>