Vakaras

UŽUMIRŠI laimę, užumirši garbę,
Ir apges tau akys, ir žemės tau norai;
Grįši tu išsekęs po kasdienio darbo,
Lyg iš šimto metų, iš senos kontoros.

Ir tamsės tau žvilgsnis, ir siaurės tau mintys,
Rytdienos nelauksi – taip jinai tau aiški:
Grįši tu, kaip šiandien, vakaro septintą,
Banaliai atsakęs į banalų laišką.