Išsipildymo psalmė

Vėjas neša degėsių ir dūmų tvaiką.
Vakaro akys tamsiai mėlynos, liūdnos.
Miesto sode išdėliojo Monsieur LeMort marionetes –
kareivius platanų pavėsyj ir žaidžia žaidimą:
lėlių laidotuves.

Broliai ir seserys mano išėjo ilgon kelionėn
duonos pluta nešini ir svajonių paukščiais,
į ten, kur riešuto medis kietas ir lengvas,
į ten, kur linguoja lopšiai ir volungės ulba,
padėjusios galvas ant samanų žalio aksomo.

Vienas likau. Nuolat aidi ir aidi ir aidi
vėjo gaida iš gilios sutemos, iš niekur…
Geležinė siaubo pirštinė man surakina krūtinę
ir neša mane į ūžiančią upę bevardę,
be miestų, be medžių, žmonių ir dangaus…

Atėmė saulę, paliko tiktai šešėlius.
Atėmė žodžius, paliko lūpas ir burną.
Aidi vėjo nyki aimana iš nakties, iš niekur…
Mes visi – prakeikti angelai, drumzlinoj pašvaistėj
ieškome žemėj tuščioj savo balto šešėlio.

Prieblandoj liko apkurtusio žalvario aidas.
Vakaro akys liūdnos ir skaudžiai mėlynos.
Vėjas neša degėsių ir pūvančios žemės tvaiką.
Aikštėj vaikai mažais kastuvėliais laidoja smėlyje
mažą geltoną paukštį ir didelę vasara.


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>