Kalėdos

1. RAROTŲ GIESMĖ

Rasokit, dangūs, ir išlykit Atpirkėją,
raudoki, žeme, sielvarto rauda…
Šaukei Jį lūpom pranašų – Jis neatėjo,
aukei burnojimais ir skundais ir malda.

Rasokit, dangūs, – puolam – trokštam – mirštam –
sukepo mūsų širdys, kaip sausa žolė,
tik Tu per potvynius gali išvest mus, Kristau,
tik Tu sausroj pagirdyt mus gali.

Tik Tu, į mūsų klaikią naktį žengęs,
išvesi mus iš ūkanų, karų,
pakelsi skliautą mirštančios padangės,
žvaigždes nauju papuoši sidabru.

Rasokit, dangūs, nuodėmę nuplaukit,
rasokit, dangūs, teatgis širdis,
te amžių upės pasikėlęs sriautas
mus neš Tavan krantan, kaip Nemunas žydįs.

2. UŽGIMIMO GLORIA

Naktis. Miegojo Rašto Šventojo žinovai.
Naktis. Miegojo ciesoriaus sargyba ir kariai.
Naktis. Miegojo skausmas žemėje visoj plačiojoj,
ir slėniuos – kaimenės, ir kloniuos – vyturiai.

Tamsoj užmigo kedrai, tamarisai.
Tamsoj pabudo mirštantis žmogus.
Ir tapo kūnu Žodis Viešpaties didysis,
ir žemėn nužengė dangus.

Ir kaip griaustinis “Gloria” sugriovė,
prašvito Viešpaties pirmoji žemės šios diena,
ir puolė piemens ir karaliai Jam po kojų,
ir puolė pragaro gelmėn pasaulio dargana.

“In terra pax…” pro griausmą balsas tarė, ,
“In terra pax …” atsiliepė kalnai.
“In terra pax…” kiečiau už akmenį ir varį
te, žeme, Kristaus vardas švies tau amžinai.