Šerkšnas

Pravėriau akis gruodžiui,
stogam apsnigtiem ir saulei…
Po vidunakčio lyg po burtažodžio
Šerkšnu apsigobė gatvė.

Sakų baltam voratinkly
Krykštauja
Mažytė raudona sniegena –
Kaip širdies atspindys.
Tebesu!

Pravėriau akis gruodžiui, bebaimei tylai ir šviesai…
Nedrąsiai dainuoja gatvė, šerkšnu apsigobus…
Ir paspringstu džiaugsmu lyg per dideliu kąsniu.
Ir taip spindi saulė,
Kad norėčiau
bijoti mirties.