Vasara

Glostau drėgną ir tankią žolę:
plaukus jaunos moters.
Nieko nepasiliko: prapuolė
vasara, vandenys vakarais
plaus ir plaus
tuščią aikštę.

Vėjai lediniai vaikščios.
Nieko nebegaliu sugrąžinti.
Nieko nebelaikau savo saujose.
Nieko.
Nuplovė liūtys įmintas
pėdas žolėj ir smilty.
Palieka
ant mano delno
tiktai švelnus
drėgnos žolės
ir tavo
varinių plaukų
žėrėjimas.

* * *

Lėk, sakalėli,
mano paukšti,
lėk, lėk, lėk…
Aštrūs akuotai.
Žila žolė.
Verkia vargo varteliai.

Lėk, sakalėli,
greitais sparnais,
aštriais sparnais
sukapoki:
vargą varteliuose,
vargą varteliuose,
vargą varteliuose
verkiantį.


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>