Vorksla

VAI DAUG vandens tavimi, Nemune, tekėjo,
Vai daug dar ašarų karčių tekės –
Tavimi, Lietuva, vis niekas netikėjo,
Tavimi niekas netikės…

Atanešė teutonas tau kadaise kryžių
Ir Dievo žodžiu pridengtas klastas
Tu vis buvai ant vieškelio, ant kelio didžio,
Tu vis – nenuoramų tauta.

Ir ėjo priešai, tavo kūną mindė –
Tekėjo kraujas upėm, ne lašais
Bet tujen savo veidą sopulingą
Aukštai iškėlusi nešei.

Tu šiandien vėlei priešų apsupta, varguole,
Kantri širdie po pilka rudine!
Tai tu Europą nuo mongolų
Apgynei nuoga krūtine!