Vėtroj gimę

Vėtroj gimę, vėtroj augę,
vėtroj mirsim gal visi,
bet pakils tėvynė, drauge,
bet pakils diena šviesi.

Iš rytų vargeliai teka,
pazarėliai – vakaruos,
o mes rasim laisvėn taką,
nepaklysim be aušros.

Siaus gilių giliausios pūgos
ir užneš visus kelius –
nedrebės širdis pabūgus
ir krūtinė nenuliūs!

Kelsis kaimai ir viensėdžiai,
ir bežemiai vargani,
kelsis tėviškė, nusviedus
nuo pečių piktas usnis.

Vėtroj gimę, vėtroj augę,
vėtroj kelsimės visi –
ir pakils tėvynė, drauge,
ir pakils diena šviesi!