Prie Stalingrado

Juodasparniai vėjai skrenda, –
Stepėje baugu.
Juodvarniai snapus galanda,
Ašmenis nagų.

Kažkur teka žalias Reinas,
Pilys ant kalnų.
Tu čionai paklydęs ainis
Riterių Sūnų.

Tau mirties drobulę storą
Kloja sutema.
Nepriims, tavęs nenori
Žemė svetima.

Vėtros nesiliaus tau krykštę,
Kol diena išauš.
Tarsi žolę tą pernykštę,
Plaukus tavo šiauš.

Tu ramios nerasi vietos,
Žemė nepriglaus.
Žvarbios darganos ir lietūs
Kaulus tavo plaus.

Karo laukas atsimainęs
Lauks taikių dienų.
Būk tu paskutinis ainis
Riterių Sūnų!


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>