Merkiasi saulė

Merkiasi saulė vos tik patekėjus –
Ir kraupūs šešėliai atgal iš bedugnių užslinko.
Sūpauja bangos verpetų plaukėjus,
Bet niaukiasi žvilgsniai ir ilsta ranka vairininko.

Buvom kaip paukščiai, prieš saulę pakirdę,
Ieškot savo laimės salų ir laisvosios buities.
Krykštauki, sakėme, chaoso gaivale!
Mes ugnį kiekvienas išskelsim iš savo širdies.
Vakaro sūtemoj pasiektą uostą,
Nušviesime, sakėm, daugspalviais liepsnų žiburiais:
Ištremta širdgelos, siela paguosta,
Praėjusių amžių kaltes ateitis jau atleis.

Merkiasi saulė, o mūsų krutinės,
Kaip šaltos bedugnės kvėpuoja tamsa ir drėgme.
Sprogo ir perdegė mintys ugninės,
Neišpirktos kaltės vaidinasi vėtrų kauksme.
Oi, ar sulauksime tildančio vakaro,
Ar rasime džiaugsmo ugnim spinduliuojantį uostą?
Spausk, vairininke, pakrypusį vairą,
Tegu po tavim visas pragaras staugia ir juosta!

Merkiasi saulė… O gal tai ne saulė,
Tik mūsų aptemusios akys krauju patekėjo?
Tempkime bures prieš dūkstančią vėtrą
Ir laukime tolimos žemės skelbėjo.


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>