Visur aš ją matau

Visur aš ją matau
su kūdikiu ant rankos
Apstulbusiom akim
ir padrikais plaukais –
Gal rudenio naktis
ant vėtrų žirgo trankos –
Gal plieno giltinė
ją vejasi laukais –

Spygliuotos pertvaros,
nei sprogstančios granatos,
Nei kaukianti mirtis –
jos nieks nesutūrės.
O kelias tolimas –
nė akys neužmato
Pro dujų debesis,
per sielvarto marias.

Ir nesustos jinai
prie naujo smėlio kapo
Ir niekam neįsmeigs
kryželio ji kuklaus –
Ir žengs ji per kapus, –
be atvangos, be kvapo –
Ir prie širdies arčiau
mažytį savo glaus.

O juk ateis diena,
kad nebegaus patrankos
Ir gėdos kruvinos
pasauliui bus gana –
Aš ateitį regiu –
su kūdikiu ant rankos –
Šviesiom, šviesiom akim
ir džiaugsmo šypsena.