Kur tą vėlų rudenį eini…

Rūškana. Sutemę. Nesiblaivo.
Žemėj klykia paukščiai alkani.
Nepažįstamas, nežinomas keleivi,
kur tą vėlų rudenį eini?

Vėtros. Lietūs. Lapai blaškos, gėlės …
O tėvų senos pirkelės židiny
Gabijos šventos vis degs tau žiburėlis. –
Kur tą vėlų rudenį eini?

Grįžk pro sentėvių kapus, pro aukštą kryžių,
vėl žaliuos beržai pakluonėje jauni,
grįžk, kur knygnešiai tremtiniai mirt sugrįžo,
kur ta vėlų rudenį eini?

Alksim, lauksim, vargą vargsim, krisim,
bet tėvynė bus gyva širdy,
gyvas bus Rūpintojėlis mūsų – Kristus…
Kur tą vėlų rudenį eini?


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>