Keleivis

Į tolumas vieškelis bėga –
Pasiilgusių laimės ir turtų
Išklydo juom daugel sermėgų ..
Keleivi pavargęs, iš kur tu?

Tau gluosniai prie kelio sustojo,
Beržai susirūpinę ošia:
Ką parneši broliam artojam?
Kuo savą kampelį papuoši?

Ištyso šešėlių juodumas: –
Tai vakaras grįžta į sodžių –
Tu gimtojo kamino dūmus
Užuodi, pažįsti be žodžių.

Ir nori, kad butų tau linksma,
Ir nori su volunge krykšti – –
Sumindyta smilga nulinksta –
O kurgi tu, džiaugsme pernykšti?

Štai bąla raudonos pašvaistės –
Įkaitusią žemę pagirdys
Naktužė. O tau kas palaistys
Dulkėtą nuvytusią širdį?