Vėlinės

JOS BUVO rūškanos, sentimentalios
Tos paskutinės mano Vėlinės Kaune –
Su apšviestais nugeltusiais berželiais,
Su lapais čežančiais, su plaukiančia minia.

Ramiai liepsnojo žvakės ir indeliai,
O pakasynų maršas vario krūtine
Dejuodamas graudino medžių viršūnes
Ir ašarino miglą nuo šakelių…

Be jokio tikslo eidamas per spūstį –
Nebuvo nieko ten lankyt nei liūsti –
Prisiminiau mergaitę, mirusią kadais…

Plaukais, lyg tie gelsvi berželių lapai, –
Gražiai gėlėm papuoštą smėlio kapą
Su širdį veriančiais raudojimų aidais…


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>