Lapkričio 1 dienai

Dangų nudažo gaisai kruvinai
Ir medžių grėsmingi šešėliai,
Tamsos pabūgai, naktyje vėl dingai,
Žinai juk, kad blogis besielis.

Žinai, kad juoda sukrešėjus širdis,
Seniai nesupranta, kas meilė
Ir pirštai kaulėti klaikios giltinės,
Nejaugi tamsa tebeveikia?

Tau regis, žvaigždė šito kelio gale,
Patarsiu, ja kliautis nereiktų,
Tai dega viltis niūrioje ugnyje,
Kad tu iš tamsos neišeitum.