Jau pirmu sakiniu

Jau pirmu sakiniu
autorius pradeda kalbėti apie Mirtį.
Ji atsiranda lyg iš niekur,
iš tuštumos be jokios priešistorės
ir tuoj pat užima
svarbiausią vietą minėtame tekste.
Beje, tekstas neturi
jokios mums aiškios prasmės,
netgi sakyčiau, jokių
protu suvokiamų sąsajų. Ir
mėgindamas įdėmiai skaityti (kas
šiuo atveju nėra taip paprasta)
supranti, kad visas tekstas
yra lyg koks
nesuprantamos paskirties namas, kurio
akmenų rišamoji medžiaga ir yra
Mirtis – šitaip kryžiuočiai
statė tvirtoves Mažojoje Azijoje,
naudodamies
mirusių kultūrų griuvėsiais,
skubėdami įsitvirtinti
vardan Šventojo Karsto ir Pažadų.
Ir dar daugiau: kai mėgini
pažvelgti giliau, pamatai, kad jokios
rišamosios medžiagos net ir nėra
(taip tuose kraštuose
buvo statomi vienuolynai),
akmenys tiesiog taip parinkti,
kad, prigludę vienas prie kito,
nepaisant laiko ugnies
išliko namo pavidalu
iki mūsų dienų.
Ir paskutiniame sakinyje
autorius kalba apie Mirtį,
nors ir ligi šiol
nė vienas kruopštus
ir pakankamai sąžiningas tyrinėtojas
negali įrodyti jos buvimo
minėtame kontekste.


1 komentaras - Jau pirmu sakiniu

Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>