Senmergė

Danguj dega žvaigždė Venera.
“Meilė tartum mirtis stipri”.
(Saliamonas, Petrarca, Baudelaire’as.)
O man – trisdešimt ketveri.

Koks dangus pavasarį blaivas!
Naktimis – lakštutė solistė.
Su tarnaite eina kareivis
Ir studentas – su gimnaziste.

Parke visos poros apanka,
Vaikšto neregės ir neregiai.
Meilės medų nuo lūpų renka
Mėnesienoje – kaip drugiai.

Aš – viena. O, žvaigždėtos ietys,
Nužudykit ilgesį mano!
Ach, reikėjo man ištekėti
Nors už to nuplikusio senio.

Rankos glamžo suknios dirželį.
Pasikart – labai negražu.
Gal mašininke baigti amželį
Ir su pensija mirt pamažu?

Mylimiems ant dangiško kelio
Vis daugiau naktis saulių prižeria.
Rytoj gausiu ciano kalio,
Reiks nueit pas brolį provizorių.


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>