Poezijai

VIS GRĮŽTU pas tave, kop gi, o mylima,
Besugrįšiu nūnai, tiltus sudeginęs
Ir laivus paskandinęs,
Niekieno nebelaukiamas?

Tu buvai man gera saulėj įkaitusiam
Tyrų smėlio kely, šaltyje, pūgose
Ir miškų tankumynuos
Kelio tavip nepraskynusiam.

Tu buvai man švelni – giedras pavasaris
Švietė tavo veiduos; guodė ir linksmino
Tavo dangiškos rankos
Sielvarte nusiminusį.

Vis grįžtu pas tave, kop gi, o mylima,
Besugrįšiu nūnai, tiltus sudeginęs
Ir laivus paskandinęs,
Niekieno nebelaukiamas?