Mano mylima, miela

AK KAIP traukia tavęsp, mano mylima, miela!
Pilkas drėgnas ruduo, nostalgija skaudi
Kalavijais susmigo į širdį ir sielą,
Nes jau dingo ana mūsų laimė graudi…

Tai nū rauda ten vėtra, draskydama stogus,
Ir isteriškai juokias ir varto medžius –
Tai užgriuvo jau mus ir nelaimės ir slogos…
Kada ašaros tos beišseks, beišdžius?!

Taip norėtųs į žemę tą drėgną ir šaltą
Nūn priglausti krūtinę ir jaust nuolatos
Josios vargą ir skurdą, jos džiaugsmą ir viltį!

Mano mylima miela, kaip nuotakį baltą,
Palydėčiau taku – bėgtų kelias platus,
Ir mes eitume kalnų rieškučiom supilti…


1 komentaras - Mano mylima, miela

Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>