Kino kronika

Staiga susitiko jų rankos,
Ir keliai abiem suvirpėjo.
Ekrane dundėjo patrankos
Ir dūmai virš lauko kabėjo.

Staiga susitiko jų akys,
Tamsoj prasivėrė plačiau,
Ir nieko jisai nepasakė,
Ir ji nepasakė. Tačiau

Į salę mirtis įvažiavo,
Ir numirė visa, tik juodu
Žiūrėjo, virpėjo, alsavo
Tuo oru ugningu ir juodu,

Kur angelas pūtė trimitą,
Kurs drebino aukštus skliautus,
Ir žvaigždės virpėdamos krito
Ant jų – kaip auksinis lietus.