Džiaugsmas

Tu atėjai – ir tūkstančiu laiškelių
Kaip žemė aš iškart sužaliavau.
Tu atėjai – ir aš upelėm,
Plačiaisiais ežerais sualsavau.

Ir, rodos, aš – pušis ir garbana žalia
Nušluostau ašarą nuo debesėlio veido.
Ir saulėje plasnoju dulkele,
Ir žemėn tarsi grūdas gimti nusileidau.

Kaskadom saulės tu mane užtvindei.
Dabar – apsvaigusią – kur nori vesk ar nešk.
Kažkas visas gėles išdraikė ir sumindė.
Pasaulyje tik saulė, tu ir aš.


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>