Be dedikacijos

Ant sniego pasaka pabalo;
Ir vakarai balti kaip sniegas.
Gailėjau mūsų meilės galo –
Daugiau ir nebeliko nieko.

Ne mano skambančios alėjos.
Ne mano tos nušvitę aikštės. –
Ten meilė ašaras paliejo,
Ne mano ten jaunystė vaikšto.

Eilėraščių pakeisiu temą.
Ir neisiu jau degtinės lakti.
Nepirksiu, miela, chrizantemų,
Kurios vis tiek nuvys per naktį.

Greitieji traukiniai pradunda
Ir stotyse trumpai sustoja.
Praeis ir melas, ir pagunda,
O ir manęs nebus nė kojos.

Tie patys vakarai žvaigždėti,
Ir saulė ta pati danguos,
Kur tada tujen pasidėsi
Ir kas tave tada paguos?


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>