Mano sakalas

Esu skraidęs kadais tik sapne.
Nepažįstu to svaigulio keisto,
kada vėją skrodžia sparnai
ir kraujas užkaista: –
[Daugiau...]

Pavasario miniatiūros

pavasario naktis

Nebijok –
tai sugrįžtančių paukščių sparnai
tokį keistą skambesį kelia
nakty – –
Nebijok –
tai pabudo kalnai –
ir vandenys srūva upeliais
per šaltas jų akis,
per garuojančią žemę…
Nebijok –
tai pabudo naktis
ir pabudino žemę.
[Daugiau...]

Pasikalbėjimai šunų

Pro telegrafo temstančius stulpus
Iš vieškelio, kur pilkos krūvos žvyro,
Matau išbėgus vienkiemius trapius
Į foną rudenio netyro.
[Daugiau...]

Paveldėjimas

Paukščio forma ištirpo vėjy,
Spindulių sūkury ties jūra,
Ir jo balsą perėmė oras,
Kurs nustebęs, džiaugsmingai gieda
Apie didelę, spindinčią žuvį,
Apie žalią palmę ant kranto,
Kurioje tas paukštis tupėjo,
Nuo kurios pakilo į dangų.

Katės

Čia gyvena persiškos katės,
Nesirūpinančios vaikais.
Kambarys, jų kūnus pamatęs,
Ėmė klotis lėtais šilkais.
[Daugiau...]

Didis įvykis

Didį įvykį, brolyti,
Teko šįryt man matyti…

Aš stebėjau, kaip katelė
Apie klėtį gaudė pelę…
[Daugiau...]

Gandrą lydint

Vasaros saulės netekę,
Girios paukšteliai nutilo,
Kuopias į būrį ir lekia
Iš paerdvėjusio šilo…
[Daugiau...]

Plaštakei

Pamiršk mane, sparnuotoji plaštake,
Kol žydi saulėje visi žiedai.
Dar tavo laimės dienos nesukakę,
Dar daug šviesos ir džiaugsmo neradai.
[Daugiau...]

Margi sakalai

Lydėdami gęstančią žarą vėlai
Pakilo į dangų margi sakalai.
Paniekinę žemės vylingus sapnus,
Padangėje ištiesė savo sparnus. [Daugiau...]

Skriski, are

Skriski, are, į pat dangų ir plasnoki.
Būti vergas savo žemės tu nemoki.
Aš tau laisvės, nei dangaus nepavydėjau,
Nors tik juodą, šaltą žemę pamylėjau.
Kai geriu jos drėgną kvapą ir ūkus,
Man sapnuojas skaisčios žvaigždės ir dangus.
O kai vėl mane padangė užsūpuos,
Jausiu žemę savo ilgesio vaizduos.
[Daugiau...]


Puslapis 3 iš 812345678