Vyturėlis

Veikiai ryto liepsnos kūrės,
Jau dangus – lyg žydros burės…
Linksma minti tyrų smėlį –
Sveikas, dievo vyturėli!

Vos iš žydrio tu pragydai,
Mano troškį girdai, gydai –
Žemės alkis lyg ir niekis,
Tad sruvenk, giesmele, liekis!

Daug kas vilčiai neatkurto…
Berk stebuklą savo burto
Į bėdulį kurčiaširdį –
Jis tik savo skurdą girdi…

Suok ir žadink žemės dieną,
Ir prikelsi aliai vieną –
Sek, kas kniumba, sparną langų,
Ir jis styptelės į dangų!