Ratelis

TAI BUVO sapnas, bet taip anei sapne
Nebūna ir nebeįvyksta niekad,
O laiko bėgyje tatai palieka,
Lyg šviesus krislas žibėti pelene…

Ir dūsauti, ir klausti: O kas mane
Kartoti verčia, kai neklauso niekas –
Tai buvo sapnas, bet taip anei sapne
Nebūna ir nebeįvyksta niekad…

Nūnai vis tiek tai įvykę būt ar ne –
Tik nepasiekiama per laiko tieką
Tepatveria ir amžinai palieka
Gyva ir tebeskambančia styga, nes

Tai buvo sapnas, bet taip anei sapne
Nebūna ir nebeįvyksta niekad,
O laiko bėgyje tatai palieka,
Lyg šviesus krislas žibėti pelene…