Abejonė

Žole – žuvie – medi – paukšti
kas aš?
Tavo vyresnioji sesuo,
karalius ar budelis,
akmuo ant tavo širdies,
pro šalį nuskriejantis vėjas?..
[Daugiau…]

Jeigu…

Jeigu mažytė apvali aguonos galva
(rudenėjančiam lauke – sklidina gyvų sėklų)
pasikartoja obuolio ir žemės apvalume
(kokį daigą žemė išleis
šaltoj galaktikoj – vienąsyk
per saulės patekėjimą?)…
[Daugiau…]

Šiaurinio dangaus iliuzija

Vienąkart
Aš kaip lapkričio medis
Nusimesiu visus lapus:
Neapykantą ir džiaugsmą,
Sielvartą ir miražą,
Baimę ir valią, –
[Daugiau…]

Progiesmiai

Progiesmiais
yra žvaigždės ir
apuoko širdis žemiau jų
ir medžio viršūnė,
ir man to gana
[Daugiau…]

Man ramu

Aš netikiu sukuriama ramybe ir džiaugsmu.
Aš ieškau didelės tamsios nakties,
kuri tamsos šydu paslėptų mane
nuo žmogaus ir žvėries.
[Daugiau…]

Miestas

Mes seniai išsiskyrėm,
tik mūsų nuotoly
kiekvieną nostalgišką vakarą
atsiveria tavo gyvos akys.
Tavo blakstienos paliečia mano prisiminimų lūpas,
ir aš kalbu žodžiais,
išsineštais vaikystės rankomis.
[Daugiau…]

Tikrovė vaikystės detalėj

Keliaukit, lygumos,
nes jūsų laukia tie, kurie šiandieną gims,
ir jūsų laukia tie, kurie šiandieną skirsis,
kaip skiriasi nuo kranto atlauža maža,
kaip skirias kūdikystė nuo jaunutės motinos.
[Daugiau…]

Daina apie kaimo hefaistą

Jau švinta –
aukštam debesy
skambėjo sidabro kanopos,
kažkur nudardėjo
Hefaisto vežimas…
[Daugiau…]

Erškėtis, įaugęs vaikystėn

Jeigu negrįžčiau – išsiskirkime kaip geri bičiuliai;
palik man paskutinės vasaros žymes:
iki raudonumo įkaitintą vynuogę
ir vieną kraujuojantį krūmą,
kurį palietei savo gyslota ranka.
[Daugiau…]

Susitikom lietui lyjant

Mes ir vėl čia susitikom.
Tam pačiam lietui lyjant
ir tom pačiom žvaigždžių viršūnėm liepsnojant.
Ir jeigu mes dar kartą susitiksim – bus lietus,
nes Tavo žodžiai visuomet nuplaunami
gaivinančio lietaus rankų.
[Daugiau…]