Eilerasciai.lt

Pirmos pradžios pirmoje pradžioje
viešėjo viešpatnus Šešėlis… –
Ir, kaip akordas šventas ir adagio,
Jehova kėlės.
[Daugiau…]

Aš prie ugniakuro graudaus ir šalto,
kaip Elizeumo laukų tylus šešėlis,
padaręs išvaizdą ant veido šventą ir beveik nekaltą,
kalbu maldas, į dangų nuodėmę pakėlęs.
[Daugiau…]

Ar tu žila iš metų,
ar tu iš susirūpinimų didelių žila,
nežinoma, nežinoma, nematoma, nematoma
vidurnakčio tyla?
[Daugiau…]

- Niekados, amžinai niekados, –
aš tūkstantį kartų kalbėsiu …
Ir ateis čia jinai ir ateis
po trumpų valandėlių pavėsiu.
[Daugiau…]

Eina žilas, kaip pakluonės topolis, senelis,
eina per visas šalis.
O tai mūsų rytas eina.
O tai saulėtų dienų šauklys.
[Daugiau…]