Mano maratono

Nekaltinkit manęs, jei priilsau,
Nes mano kelias ilgas, pats aš ir silpnas ir negreitas.
Našta taip pat man ne lengviausia teko,
Bet dovanas, kurias nešiausi, ar matei tas?

Aš mirsiu vienas dykumon išguitas,
Ir mano slėpinį nuo lūpų niekas nepaims ant plonų pirštų.
Ir verdančiu krauju sutingusiam veide įvirinsiu
Tuos žodžius tris: išvydau, pažinau ir mirštu.

Paimkite mane, o broliai, broliai,
Ir mirusį nuneškite į aną angą.
Kam reikia, tepažįsta mano mįslę,
Ir mano finišo sopulingą tango.